Šalia vieno žmogaus ant lazdyno šakos nutūpė volungė ir pradėjo savo dangišką giesmę. Žmogus nekrutėdamas išklausė jos žodžius ir išgirdo plasdenančius tolyn jos sparnus. Tačiau jis neregėjo jos plunksnų spalvų, nes buvo aklas.
Kitas žmogus bekeliaudamas pakliuvo į liūtį. Po tankiašakiu medžiu jis grožėjosi lašų kritimu tol, kol šie liovėsi. Bet jis negirdėjo kerinčios lašiukų simfonijos, nes buvo kurčias.
Trečias žmogus kalnų tarpeklyje užtiko tyrą kriokliuką. Tačiau jis praėjo pro šalį nepaklausęs jo vandens čiurlenimo ir neapžiūrėjęs šalia augančių nuostabių kalnų gėlių. Jis nieko nematė ir negirdėjo, nes mylėjo.
2005 12 15
0 Responses to “Trys negalios”