Vaizdas… Aš stoviu ant krašto. Kas toliau?.. Tuščia.
Garsas. Šaukiu. Kas girdi? Niekas.
Šaltis. Jis mato ir girdi mane, bet nejaučia.
Atsiklaupiu, rankomis remiuosi į žemę. Žemė remiasi į mane?
Raumenys sustirę, o siela prišalusi prie žemės.
Kelias? Tik žemyn, kur kitas pasaulis. Grimzti į žemę ir tikėti.
Ne pirmas ir ne paskutinis…
O šaltis tyliai nusisuka.
Jis mato ir girdi, bet nejaučia…
2005 09 22
0 Responses to “Matyti. Nejausti.”