kultūringas dienoraštis
Foje nariai nedalyvavo jų paskutinio koncerto, įvykusio prieš dešimt metų, minėjime gegužės 17 dieną Siemens arenoje. Jie visi susirinko Vingio parke, kur ir vyko paskutinis koncertas, ir ten patys sau padainavo. Man labai smagu, kad iš šio jų koncerto yra vaizdo įrašas.
Turiu pasakyti, kad labai jiems pritariu.
Vakar buvau naujo Jurgos albumo “Instrukcija” pristatyme. Nors nesu didelis Jurgos fanas, bet kai kurios “Aukso Pievos” dainos man visai patiko. Todėl ir ėjau tikėdamasis, kad “naujas ir visiškai kitoks albumas” bus savo skaniųjų dainų, tokių kaip “Laisvė”, tęsimas. Deja.
Albume išties yra mažai kas naujo. Bent 4 dainos paimtos iš senojo albumo, kitos publikuotos tarp albumų. O tai, kas nauja - sunki muzika, ir nors tai nėra visiškas popsas, bet kažkur link to - kažkur link ekspresyvaus ir sunkaus popso. Man atrodo, kad Jurga į šį albumą, nors ir ilgai brandintą(ji pasiteisino - kiti albumus gi 15 metų brandina. Šaunu.), daug kūrybos neįdėjo. Nes geriausiai skamba senosios dainos, kurios lyg tyčia sudėtos vienos popsiškiausių -tai žinantys nebus suinteresuoti pirkti naujojo albumo, nes daugiau gerų dainų yra “Aukso Pievoje”, o čia - lyg perleistas iš naujo albumas su abejotinomis priemaišomis. Ech, gal nereikia taip žiauriai, bet šiaip ar taip, klausytojai išeidami šnekėjosi - “jei ne senosios dainos, visai ne būtų ko klausyti”. O taip neturi būti, Jurga.
EDIT: Internete matau, kad “Instrukcijoje” senų dainų nėra. Vadinasi, tik pristatymas buvo neaiškus.
Žodžiu, tikrai nesužavėjo. Dar suteiksiu albumui šansą ir paklausysiu CD versiją. Bet tikrai nepirksiu. Siųsiuosi iš kokio blogiukų puslapio - tai daugmaž pozityvus įvertinimas, bet tikrai gerus albumus aš nusiperku. Šitas toks nėra.
Ai, ir tai buvo mano pirmasis apsilankymas Galaxy klube. Tikrai patiko. Nors bilietų kaina didelė, bet ir atmosfera puiki - šviesų ir vizualizacijų kokybė tiesiog įkvepianti, garsas, savaime suprantama, taip pat. Tik va su rūbine katastrofa - po koncerto didelėje rūbinėje bedirbo vienintelis surūgęs senukas, kelis šimtus lankytojų aptarnavęs turbūt kvailiausioje vietoje - pačioje rūbinės stalo pradžioje. Gavosi taip, kad aš, atėjęs į eilę vienas pirmųjų ir atsistojęs netoli savo striukės kabyklos, aptarnautas buvau tik po gerokai laiko. Žinoma, diedulė griežtai atsisakė bet kokios kitų pagalbos. Ot.
Na taip, tai jokia naujiena, kad vidutinis langinių vartotojas nekenčia savo operacinės sistemos (kitaip nei vidutinis Mac OS vartotojas, mylintis savo kompiuterį - aš juk negaliu nepaminėti Obuoliuko), bet tai, ką padarė Microsoft prieš kelias dienas su mano sistema galutinai išvedė mane iš kantrybės. Taip, kad apie Ubuntu pradėjau galvoti ne kaip apie “sistemą laisvalaikiu”.
O sunervino mane jų šviežiausias “atnaujinimas” - kitaip nei prieš kelis mėnesius per Internet Explorer 7 ir Windows Media Player 11, šis “atnaujinimas” buvo instaliuotas ne tiems, kas praėjo Windows genuine (gerai, galima mane smerkti, šiaip ar taip, man nelabai svarbu), o būtent tiems, kas nepraėjo. Dovanų gavau didelį pranešimą prisijungimo ekrano kampe, kad “aš matyt tapau programinės įrangos nelegalaus platinimo auka”, tas buvo priminta iš kart prisijungus - ir tikrai ne maloniausiu būdu - išmetus lentelę, skelbiančią tą pačią žavingą frazę, su mygtuku “Išsiaiškinti vėliau”. Tik tas mygtukas aktyvus patampa tik po 5 sekundžių vėpsojimo į lentelę. O kad tikrai pamatyčiau ir neužmirščiau, kad “esu auka”, šis pranešimas išlenda dirbant kompiuteriu kas keliolika minučių. So nice.
Žinoma, su piratavimu, kuris sukelia milijonus nuostolius Microsoft’ui ir visiems kitiems, būtina kovoti… Ar tikrai? Mano atveju - visiškai ne. Nes situacija būtų labai numatyta į ateitį - aš, besinaudodamas puikiaisiais Windowsais prie jų priprasčiau taip, kad nenorėčiau matyti jokių blizgančių obuoliukų. O dirbdamas ateityje įmonėje negalėčiau naudoti nelegalių langinių ir už verslo licenziją pakločiau dar ne tiek. Dabar jau vėlu - skaičiuoju mėnesius iki laiko, kai įsigysiu MacBook’ą ir galėsiu palikti šitą virusų pakalnę kitiems. Žinoma, jei ji dar iš vis egzistuos, nes aš tikiu, kad tokie dalykai greit pūna {;
P.S. Aš tai dar vidutinis atvejis. Pamatyti šiuos pranešimus apie piratavimą savo mokyklos kompiuteriuose buvo nejauku.
Aprašinėti reklamas dabar labai madinga. Dar madingiau kažką reklamuoti nieko nereklamuojant.
Iš reklamos daug nesitikiu ir nereikalauju. Tačiau tam, kad reklama manęs neerzintų, ji turi turėti vieną požymį - kažką reklamuoti. Nes dabar, kai mieste galima aptikti net dvi iš esmės nieko nereklamuojančias reklamas, jaučiuosi nesusipratėliu. Pirmoji sako “Garbės žodis”. Ir nieko daugiau nesuprantu. Koks garbės žodis ir dėl ko čia jis? Ar po savaitės toje vietoje atsiras papildymas “Garbės žodis, tai geriausias alus Lietuvoje. Švyturys.”? Absurdas.
Antroji reklama - “Gera daryti gera”. Čia bent esmę suprantu, tačiau ir iš socialinių reklamų šio to tikiuosi. Žinoma, Lietuvoje nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už “gero darymą”, bet nepamirškim, kad čia Vilnius, ant nosies savivaldybių rinkimai, ir užsakyti reklaminę kampaniją neparašius savo partijos pavadinimo - kvailystė. Žinoma, jei tą užsako kokia nors partija.
Apačioje - tos reklamos. Paaiškinkit jūs man ką nors, a?
Turiu pripažinti, jau senokai mačiau filmą, kuris būtų elementariai nepatikęs. Dažniausiai prastas filmas kartu būna ir nuobodus, tiesiog nebaigi jo žiūrėti ir pasilieki be nuomonės. Žiūrint filmą kino teatre nelabai išeisi, o ir išeiti nėra kada, nes filmo pradžia gana smagi, o tik paskutinės dešimt minučių viską taip šlykščiai sumaišo, kad palieki suirzęs ir keiki Holivudą, “kokio bieso jiems būtinai reikia laimingos pabaigos?”.
Kad geriau suprastumėte, kas čia taip suerzino, trumpas scenarijus:
Smagiai pingvinų šeimynėlei gimsta pingvinukas, kuris vienintelis tarp tūkstančių nemoka dainuoti, nors kiekvienas pingvinas privalo tą mokėti. Jis nori šokti. Aišku niekas jo nemyli, atstumia, o jo didžioji meilė pingvinytė su juo nenori bendrauti. Tačiau jis, norėdamas įrodyti, kad yra kažko vertas, eina ieškoti, kas pavogė pingvinų žuvis. Keliauja su keliais ne savo rūšies pingvinais, ir kai suranda žmones, kelionę tęsia vienas, o draugai keliauja atgal namo.
Būtent šiuo momentu situacija yra tokia - jis žino, kad niekas ten jo nemyli, bet šoka į vandenį ir bando pasivyti plaukiantį laivą. Laivas nutolsta toli už horizonto, jis plaukia tolyn. Būtų visai prasminga pabaiga, bet ne. Štai kaip tęsia Holivudas:
Jį, perplaukus bent 20 000km išmeta kažkur Kalifornijoj ir pasiima į zoologijos sodą. Ten, po kelių mėnesiu, jis pradeda šokti. Visi amerikiečiai baisiai nustemba “ir kažkaip susivokia, kad jis savo šokiu nori pasakyti, kad žmonės vagia jų žuvis, todėl dėl trenkto pingvino sukviečia kongresą ir siunčia gelbėjimo armiją į Antarktidą”. Na, ir aišku jis, būdamas jau gana senas, susieina su graužiausiaja Antarktidos pingvinaite.
Šlykštus ir erzinantis hepiendas. Fu.
Lietuviai tiesiog neturi normalaus žodžio, reiškiančio reinvented. Bet kitaip ir nepasakysi. Apple reinvented the phone.
Tiek lietuviškojoje, tiek pasaulinėje blogosferoje visiškas sujudimas. Ne vienas blog’as aprašė šį produktą, tiksliau jo pristatymą. Cituoju “Žudyk Reklamą”:
Aš nežinau kaip jiems tai pavyksta, bet aš net susigraudinau, kai Steve’as pristatė iPhone. S. Jobs‘as yra geriausias pasaulio pranešėjas, tai oficialu. Apple yra geriausia pasaulio kompanija, o iPhone nuo šiol bus ir geriausias pasaulio smartphone‘as. Sakykit ką norit.
O aš galiu pridurti, kad Apple norėjo sukelti revoliuciją ir jiems tas neabejotinai pavyko. Po iPhone pristatymo Apple akcijos šoktelėjo net 8%, o publika neteko žado. Tiems, kurie nežino, kas yra iPhone, trumpai jo savybės (kurias kur kas geriau atskleidžia S. Jobs pristatymas, jei turit laiko, būtinai pažiūrėkit):
Niekaip negaliu išmesti jo iš galvos. Nepaisant kelių jo minusų, kurių vienas (jog jis veikia tik Cingular tinkle) reiškia, kad iPhone niekaip greitai neatkeliaus į Lietuvą, visvien svajoju apie tokį.
Žodžiu, per MacWorld Apple nesusimovė. Vis dar <3 Apple {:
Nuostabiai sninga, deja, tik per televiziją, už vitrinų ir ant plastmasinių eglučių. “Kadangi nesninga už lango, tegul sninga bent per televizorių”, kaip sakė šįryt LTV. Ir ne tik tai - Kalėdos tapo tuo, ko ne tik nelauki, bet nori nuvyti tolyn.
Šv. Kalėdos - senuko su raudona kepure gimtadienis. Nieko nemaišau? Jeruzalė su savo pigiom ėžiom jau seniai pamiršta - Jėzus neneša dovanų(?), todėl niekam neįdomus. Atėjo ketvirtas karalius su bent 100 milijardų eurų biudžetų per metus, kiek tai kartų daugiau nei tie senieji arabų išminčiai atnešė prieš 2000 metų?.. Jie jau pradingo net iš ten, kur anksčiau šiek tiek laikė monopoliją - kalėdinių atvirukų. Dabar daugiau visi siunčia atvirukus su naujojo jubialiato raudonojo senuko atvaizdu, nei senamadiško dievo.
Ir tas pats sniegas - nejau net Kalėdos be jo neiškelia nė vieno klausimo, mes šito norim ar ne? Juk tikrai džiugu vietoj klampojimo per snigynus atsinešti su savimi pražydėjusių kačiukų šakelę. Taip šilta ir džiugu.
Žodžiu, linksmų kalėdų. Tikiuosi atšvęsite teisingai - pasiimkite šiokią tokią paskolą ir lėkit Akropolin.
Recent Comments