Mokylai reikėjo parašyti rašinį tema “Niekur”, kurio neskaitėm, ta proga duodu jį paskaityti čia. Impresijas mielai skaitau, kritiką irgi, bet pakeisti mane bus sunkoka.
Hipnotizuojančiai ritmingai nuo įtvirtintos žvakės kapsėjo vaško lašai, krito ant senojo rašomojo stalo ir stingo. Baltas popieriaus lapas tylėdamas laukė, o kad jis būtų žinojęs, kiek jis dar turės taip gulėti! Ant sienos kabojo nuvytęs juodas žiedas, nepastebėtas nė vieno, kuris kadais buvo įžengęs į šitą kambarį. Atsisukau: mane persmelkė jo kraupi istorija. Žinojau - jis visada manęs laukė ir sulauks.
Klūpojau lyg garbindamas naktį, kuri elgesė kaip rafinuota dama, kasnakt dovanojanti mėnesieną, o ištikimiesiems dar numetanti žiedų. Ir šiąnakt aš žinojau: mane vėl kvies tie žiedai, su tokiu pat nerimu laukiau jų ir jau pradėjau drebėti.
Pašiurpusia oda stebėjau - juodas žiedas magiškai skleidėsi iš žvakės liepsnos. Mano rankos jau vėso, tik dešinį delną dar šildė ant jo kapsintys vaško lašai.
Keliauju į niekur, kur nieko, taip nieko nėra, kur pamiršta tai, kas nebuvo įvykę, kur mirę jau tie, kas dar gimę nebuvo, kur neparašyti laiškai pelenais tepavirtę.
P.S. WordPress.com pagaliau įdėjo K2 theme, kuri geresnė - buvusi ar ši?
Man abi neblogos. Galbut shita iprastesne, mielesne, bet ana vertinu uz originaluma.