Vakar buvai nuostabiame dainuojamosios poezijos koncerte “Tiltai”. Jį organzavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo grupė, ir jie akivaizdžiai nesitikėjo to, kas įvyko.
Renginys vyko Skalvijos kino centre, kuriame yra 104 vietos, berods. Bietų buvo parduota 200. Iš viso į salę pateko turbūt daugiau nei 300 žmonių. Susigrūdimas buvo baisus, kvėpuoti irgi nelabai buvo kuo, bet tai visai nesvarbu. Svarbu, kad renginys buvo ypatingas. Koncertavo grupė “Čia gimę”, pakeitusi susirgusį Saulių Bareikį, Alina Orlova, Jieva, Kretingos NSO ir Domas Razauskas.
“Čia Gimę” nepasirodė kažkaip ypatingai ar sukrečiančiai, gal todėl, kad aš apie juos nieko nežinojau anksčiau. Jų dainos buvo smagios ir dauguma - katalikiškos. Buvo ir sutartinių. Kaip apšildančioji grupė tai daugiau negu reikia, nuteikė linksmai. O po jų sekė Alina Orlova. Ilgainius pasidariau jai gan skeptiškas, bet koncerto metu ji labai nustebino - dainavo puikiai, parinko turbūt nuostabiausias dainas. Ir per jos pasirodymą pabaigoje verkė turbūt pusė salės, gal daugiau, ir aš prie jų prisijungiau šiek tiek. Nes buvo nuostabiai gražu, kaip žmogus geba melodingai raudoti. Po Orlovos vyko mini aukcionas {: Pardavinėjo senelių pieštus paveikslus ir močiotės megztas kojines, tai sulaukė gan nemažo žiūrovo dėmesio {: Tuomet kūrinius pradėjo groti Ieva Narkutė, pasauliui žinoma kaip Jieva. Kūriniai buvo ramūs, kaip ir jos visi, tuo ramumu ji išsiskyrė iš kitų atlikėjų. Nepamiršo sugroti Raudonų Vakarų, bet atliko ir kelias specialias dainas, tarp jų vieną atliko ir pirmąjį kartą. Po jos pasirodymo buvo šiokia tokia pertraukėlė, po kurios grojo Kretingos trijų bgnininkų grupė NSO ir Gedas. Susitiko jie pirmą kartą ir improvizavo. Užvedančiai begaliniškai {: Ir galiausiai - Razauskas. Jo dainos sulaukė turbūt daugiausiai aplodismentų, nes niekas nedainavo taip energingai, įdomiai ir gyvai {:
All in all, koncertas buvo nuostabus ir labai laukiu kitų “Tiltų”, kurie po tokios sėkmės tikrai bus.
Seniai seniai, kai dar drakonai žemėje gyveno, aš turėjau grotuvą iRiver, 1GB ir visai neblogą, tik problema jo buvo ta, kad pusė ekrano neveikė. Ir kai buvo likusios kelios dienos iki garantinio termino pabaigos, sugalvojau nunešti jį pataisyti. Ir prieš kelias dienas gavau atsakymą, kad grotuvas sugadintas nepataisomai. Ta proga jie man grąžins sumokėtus pinigus. O kadangi tais laikais grotuvas kainavo 590Lt (dabar nekainuoja nė 300Lt), tai sugalvojau įsigytį šį tą geresnio.
Nors Vilniuje parodą apžiūrėjau ir kiek anksčiau, šiandien tam turėjau daugiau laiko ir gavau papildomos informacijos. Kauniečiai Vilniui pateikė gana įdomių kūrinių, ypač populiarus buvo Kęstučio Grigaliūno “Žaidimų stalas” - ilgas stalas, visas nukrautas antspaudukų. Ir popieriaus padėta. Jei nori, gali dėliotis juos kur nori ir kiek nori. Smagumai. Kiti darbai irgi neprasti - spalvingi portretai, įdomūs kompiuteriniai montažai ir ypatingas kūrinys tiesiog ŠMC sienoje. Giliai ir mistiškai.
Kaune aplankėme pagrindinę ekspozicijos vietą - Kauno paveikslų galeriją. Ten eksponuoti vilniečių darbai man asmeniškai patiko labiau {: Bent balanso ten buvo daugiau, ir projektai labiau išbaigti atrodo (kodėl taip yra papasakosiu žemiau). Ten ir palubėje skraidantis dirižablis, ir įspūdingi foteliai, į kuriuos atsigulus virš tavęs įdomios projekcijos rodosi. Dar yra smulkintų pinigų krūvelė ir brūkšniniu kodu užrašytas Lietuvos himnas. O populiariausias čia buvo suprogramuotas žmogiukas - išėjus prieš žalsvą audeklą, tave atpažįsta kompiuterio kamera ir matai save animacinio veikėjo Simo kūne. Žavu begaliniškai, lyg koks infobalt {:
Gavau pakveitimą į naują lietuvišką kino filmą. Lietuvišką! Vien dėl to reikia daugybės plojimų. O dabar kritika.
Recent Comments