Dar vienas senovinis kriptografijos metodas - atbašas. Kiekvieną raidę atitinka ta raidė, kuri būtų gauta abėcėlę užrašius iš kitos pusės. Tiesiog - lietuviškas atbašas:
A Ž
Ą Z
B V
C Ū
Č Ų
D U
E T
Ę Š
Ė S
F R
G P
H O
I N
Į M
J L
K K
L J
M Į
N I
O H
P G
R F
S Ė
Š Ę
T E
U D
Ų Č
Ū Ū
V B
Z Ą
Ž A
Geras ir sunkiai atkoduojamas šifras. Be to - vienas seniausių - pradėtas naudoti dar gerokai iki Kristaus. Ir siūlau susirašyt viską ne stulpeliu, o eilute, bus paprasčiau. Čia tiesiog to negalėjau padaryti.
Sakai, sunkiai atkoduojamas?
Sėkmės. Gerai varai.
O kas, jei pasidaryčiau (arba parsisiųsčiau, bet nėra sunku ir pasidaryt, reik tik laiko) lietuvių kalbos raidžių dažnių lentelę, o tada paprasčiausiai suskaičiuočiau atbašu užkoduoto teksto raides pagal jų pasikartojimų skaičių ir atitinkamai jas pakeisčiau pagal dažnių lentelę? No offense, bet tokių metodų geriau nenaudot… Jei nori, galiu parašyt Enigmos prinicipą (nors kadangi domiesi tokiais dalykais, garantuoju, kad žinai), galėsi tada čia jį papost’int
Visai nebūtina turėti lietuvių kalbos dažnio lentelės, kad atkoduotum - jei matai, kad kode daug Ž ir Ė, tai faktas, jog tai atbašas. Iš kitos pusės, atbašą žino mažiau žmonių, palyginus su Enigma.
O Enigmos principą žinau, bet visgi jis pakankmai keblus, ir juo greitai užkoduoti žinutes sudėtinga. Nors gal ir papasakosiu, kaip koduoti {: